- seilėtakis
- 1 seilė́takis sm. (1) K, Rtr, Šl, Pš, Srv, Žvr, Alk; M žr. seilėtekis: Seilė́takis užpuolė, apejo, kad miego nori J. Teip negera, seilė́takis ima Pc. Vakar šviežios duonos užkandau, tai visą naktį seilė́takis pjovė Btg. Kai užvalgiau tų tavo žalbarščių, užėjo toks seilė́takis, kad ir širdis pradėjo pykt Jrb.
Dictionary of the Lithuanian Language.